vilnius
Литва
Эстония
Латвия

Новости

Терминал СПГ в Клайпеде
© BALTNEWS.lt / Денис Кишиневский

Ekspertas: SGD terminalo Klaipėdoje lenkai nevertina kaip rimto konkurento

Lietuva didžiuojasi savo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu Klaipėdoje ir nepraranda vilties padaryti jį regioniniu – taip pat su Lenkijos pagalba. Be to, Lietuvos-Lenkijos dujotiekis GIPL turėtų padėti išspręsti energetinės šalies izoliacijos problemą.

Tik neaišku, ar Varšuva žino apie atitinkamus kaimyno planus, ir kokia yra jos pačios energetikos strategija. Su šiais klausimais BALTNEWS.lt kreipėsi į Lenkijos ekspertą iš Centrinės Europos mokslinių tyrimų ir strateginės analizės instituto Przemysławą Furgaczą.

Redakcija: Kokie yra Lenkijos energetikos politikos prioritetai?

P.F. Jeigu trumpai, Lenkija turi kelis energetikos prioritetus. Pirma, ji nori tapti kuo mažiau priklausoma nuo naftos ir dujų importo iš Rusijos. Lenkų vadovybė mano, kad Maskva naudoja šią priklausomybę kaip politinio spaudimo Varšuvos atžvilgiu svertą, siekdama gauti iš jos nuolaidų įvairiose srityse. Nors apie 90% per metus suvartojamos naftos Lenkija gauna iš Rusijos naftotiekiu "Družba", ji turi galimybę importuoti "juodąjį auksą" jūra stambaus naftos terminalo "Naftoport", esančio Gdanske ir galinčio visiškai patenkinti šalies naftos poreikius, dėka. Be to, pastebima aiški ir, tikriausiai, negrįžtama būtent jūrinio naftos importo augimo tendencija.

Tuo pat metu dujų tiekimo į Lenkiją diversifikavimo klausimas yra žymiai sudėtingesnis. Dar prieš metus ji negalėjo importuoti didelio dujų kiekio ne iš Rusijos, bet 2016 m buvo pabaigtas Swinoujscie SGD terminalas "Gazoport", turintis 5 mlrd. kubinių metrų SGD metinį pajėgumą. Tačiau Lenkijos valdžia nori daugiau ir svarsto galimybę statyti "Baltijos dujotiekį", kuris, kaip vadinamojo "Norvegijos koridoriaus" dalis transportuos dujas į Lenkiją per Daniją iš Norvegijos dujų telkinių Šiaurės jūroje.

Pagaliau, Varšuva, nepaisant Briuselio raginimų didinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį bendrame energijos suvartojime, ketina išlaikyti lenkišką anglį kaip pagrindinį ir pigiausią elektros energijos gamybos išteklių (taip pat todėl, kad anglių kasyklos yra svarbus užimtumo garantas vietos gyventojams).

Пшемыслав Фуркаш
© Public Domain
Пшемыслав Фуркаш

Redakcija: Kokią vietą Lenkija mato sau Europos energetikos sistemoje ir kodėl ji pasisako prieš "Šiaurės srautą 2"?

P.F. Lenkija, kiek tai įmanoma, norėtų depolitizuoti angliavandenilių iš Rusijos ir kitų šalių importą į Europą ir tapti svarbiu naftos ir dujų skirstymo centru ES. Šiame kontekste Varšuva ketina palengvinti Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybėms angliavandenilių importą ne iš rusiškų šaltinių (pavyzdžiui, iš Norvegijos, JAV, Kataro) ir pasiūlyti tam savo energetikos infrastruktūrą (naftos ir dujų vamzdynus bei SGD terminalą).

Lenkijos vadovybė griežtai nepritaria "Šiaurės srauto 2" projektui, nes tvirtai tiki tuo, kad po šio dujotiekio statybos Maskva dažniau ir atviriau gąsdins Lenkiją, Ukrainą ir kitas VRE šalis dujų atjungimu, siekdama politinių ir ekonominių nuolaidų. Taip pat Varšuva istoriškai su nerimu ir nepasitikėjimu žiūri į bet kokį politinį ir ekonominį Vokietijos ir Rusijos suartėjimą.

Redakcija: Ar Lietuvos-Lenkijos dujotiekio GIPL statyba turi prasmę?

P.F. Siūlomas Lenkijos-Lietuvos dujotiekis, žinoma, sumažins dujinę Baltijos šalių priklausomybę nuo Rusijos ir sustiprins jų derybinę poziciją santykiuose su Maskva. Taip pat jis prisidės prie Europos dujų sistemos integravimo. Turint omenyje tai, jog Varšuva norėtų, kad Baltijos valstybės galėtų pasipriešinti bet kokiam politiniam spaudimui iš Rusijos pusės, Lenkijai GIPL yra naudingas. Tačiau Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, realizavimo atveju, jis bus daug svarbesnis, nes tiesioginės įtakos Lenkijos energetiniam saugumui neturės.

Redakcija: Kokie yra Lenkijos planai SGD srityje ir kaip ji žiūri į Lietuvos SGD terminalą Klaipėdoje –kaip į konkurencinį ar kaip į komplementarų projektą?

P.F. Varšuva jau artimiausiu metu planuoja padidinti metinį Swinoujscie "Gazoporto" pajėgumą iki 7,5 mlrd. kubinių metrų SGD. Be to, ji galvoja statyti antrąjį SGD terminalą arba plaukiojančią suskystintų dujų saugyklą Gdansko įlankoje. Šiemet Lenkija gaus pirmąsias suskystintas dujas iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kurias traktuoja kaip pagrindinį savo saugumo garantą. SGD terminalo Klaipėdoje lenkai nevertina kaip rimto konkurento Swinoujscie terminalui, nes Lenkijos projektas yra galingesnis, o lietuviškas, Varšuvos nuomone, strategiškai svarbus tik Baltijos šalims.


С текстом на русском языке можно ознакомиться ЗДЕСЬ.

Загрузка...

Kalba LietuvaМемельКалендарьСпорт

Новости