vilnius
Литва
Эстония
Латвия

Новости

Дональд Трамп в Варшаве
© Reuters / Carlos Barria

Ekspertas: Donaldui Trumpui reikalinga "didinga Lenkija", bet tik kaip rinka

JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitas į Varšuvą sukėlė didelį rezonansą tiek Lenkijoje, tiek Europoje. Kas slypi už šio įvykio ir kokių politinių, ekonominių ir karinių pasekmių jis gali turėti Europos Sąjungai bendrai ir Lietuvai konkrečiai? Apie tai BALTNEWS.lt kalbėjo su Amerikos ekspertu iš Lenkijos Alexu Szydlowskiu.

BALTNEWS.lt: Kaip Lenkijoje buvo įvertinta istorinė Donaldo Trumpo kalbos Varšuvoje dalis ir jo žodžiai apie Lenkiją kaip apie "Europos širdį"?

Alex Szydlowski: Vertinimai buvo skirtingi, bet pagrinde, žinoma, labai teigiami, nes Trumpas daug kalbėjo apie Lenkijos istoriją ir pamalonino lenkišką puikybę. Mano nuomone, šią kalbą jam rašė net ne patarėjai Vašingtone, o Amerikos ambasadorius Varšuvoje, įsigilinęs į vietos situaciją. Be to, Trumpo pareiškimus reikia vertinti buvusio JAV prezidento Džordžo Bušo jaunesniojo ir jo gynybos ministro Donaldo Rumsfeldo pasisakymų (tame tarpe apie "senąją" ir "naująją" Europą) kontekste. Akivaizdu, kad Lenkija Amerikos iniciatyva gavo paaukštinimą: iš "jaunųjų europiečių" lyderės tapo vieningos Europos lydere. Tokia JAV prezidento retorika randa derlingą dirvą, tačiau yra ir kritiškai nusiteikusių intelektualų, kurie neatmeta kietos Maskvos reakcijos galimybės, ir pirmiausiai nukentės lenkiškas verslas Rusijoje bei etniniai lenkai joje. Pastarieji jau susiduria su spaudimu iš Rusijos valdžios pusės dėl savo etninės kilmės ir gali pradėti emigruoti į Lenkiją, kuri tam turi būti pasirengusi.

BALTNEWS.lt: Ar, remiantis Donaldo Trumpo vizitu į Varšuvą, galima sakyti, kad Lenkija tapo pagrindine politine-karine ir energetine JAV sąjungininke Europoje?

Alex Szydlowski: Ne visai taip. Jungtinėse Valstijose ir pasaulyje pasiekta liberalaus kapitalizmo augimo riba. Amerikai, kad išlaikytų dabartinį gyvenimo ir vartojimo lygį, reikia papildomos eksporto rinkos, kuri prilygtų amerikietiškai. Tokia rinka žemėje tik viena – europinė. Todėl JAV prioritetu taps ekonominis Europos perorientavimas į Ameriką. Šiame kontekste Trumpo vizitas į Varšuvą – ES valstybių rinkų užvaldymo strategijos dalis, ir jis pasiekė savo. Aš asmeniškai neturiu jokių iliuzijų dėl ekonominio JAV bendradarbiavimo su Lenkija. Tai ves prie lenkų gyvenimo pablogėjimo, kainų augimo ir šalies militarizacijos, kuri paskatins atsakomąją Rusijos reakciją, kas dar labiau pablogins padėtį šalyje, papykdys Lenkijos rinkėjus ir padidins nacionalistinių politinių jėgų reitingus su neprognozuojamomis pasekmėmis.

BALTNEWS.lt: Kokia yra Europos pasidalinimo į "senąją" su Vokietija priešakyje ir "naująją", kuriai su JAV parama vadovautų Lenkija, tikimybė, ir kuo tai gali baigtis?

Alex Szydlowski: Jokio pasidalinimo į "senąją" ir "naująją" Europą artimiausiu metu nebus. Lenkija yra labai priklausoma nuo europinių (ypač nuo vokiškų) pinigų, ir šalies atjungimas nuo šio finansavimo šaltinio taptų jai finansine katastrofa. Tačiau Lenkijos militarizavimas yra labai realus. JAV jau perdislokuoja čia savo karines bazes iš "senosios" Europos, ir šis procesas tik intensyvės.

BALTNEWS.lt: Kokie yra JAV suskystintų dujų perspektyvos Europoje, ir kaip tai paveiks jos energetinį bendradarbiavimą su Rusija? Kas laukia projekto "Šiaurės srautas 2"?

Alex Szydlowski: Lenkai elementariai neturi pinigų brangių JAV dujų įsigijimui. Amerikos karinės bazės Lenkijoje – lengviausias ir greičiausias šalies finansavimo būdas, kad ji galėtų jų nusipirkti. Tačiau tokios manipuliacijos yra įmanomos tik su tokiomis pereinamosios ekonomikos valstybėmis kaip Lenkija ir Baltijos šalys. Su Vokietija tokie fokusai nesuveiks. Vokiečiai yra pakankamai stiprūs, kad pasirinktų pigias rusiškas dujas, o ne JAV "rūpestį". Todėl "Šiaurės srautui 2" artimiausiu metu niekas negresia. Priešingai, Vokietijos priklausomybė nuo jo tik didės, o jos veiksmų laisvė – plėsis.

BALTNEWS.lt: Ką ryšium su visu tuo Jūs galite patarti Lietuvai?

Alex Szydlowski: Lietuvai patartina švelninti savo migracinę politiką Rusijos piliečių atžvilgiu. Gilėjant krizei ir militarizuojantis ekonomikai, ekonominių pabėgėlių iš jos skaičius tik augs. Pastaraisiais metais šalį paliko daug dolerinių milijonierių, ir šis procesas greitės. Įdomu tai, kad net valstybės su ryškia antirusiška retorika (pavyzdžiui, Lenkija) neatsisako finansinių Rusijos migrantų, o Lietuva lieka šio proceso nuošalyje, kas demografinės krizės ir ekonominių sunkumų kontekste – tiesiog nusikaltimas.


Материал доступен на русском языке — читайте ЗДЕСЬ

Kalba LietuvaМемельКалендарьСпорт

Новости