vilnius
Литва
Эстония
Латвия

Сюжеты

Военные, оружие
BALTNEWS.lt / Михаил Прощин

Žemaitaitis: mūsų skiriama BVP dalis karinėms reikmėms jau seniai viršytų 2,5 proc.

Tas "generolų biznio" šalininkų spaudimas be atvangos didinti Lietuvos gynybos finansavimą jau daugeliui kelia pasidygėjimą. Valstybės gynimo taryba ragina didinti Lietuvos gynybos finansavimą iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 2030 metais.

Nuolatinio gėdos jausmo kamuojamas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis politines partijas ragina pasirašyti susitarimą dėl gynybos finansavimo didinimo.

O aš, visų pirma, paraginčiau ir p. V. Pranckietį ir visą Valstybės gynimo tarybą prieš kažką susitariant gerai paskaičiuoti. Atsakingai, racionaliai pasverti, įvertinti kokios išlaidos, kokios lėšos dabar yra priskiriamos prie gynybos finansavimo, kokios nepriskiriamos, kokios galėtų būti priskiriamos.

Kai 2015 metais buvau paskirtas  LR Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininku turėjau progos tiesiogiai susidurti su šia tema, įsigilinti į problematiką. Savo akimis mačiau koks buvo spaudimas lenkams, kurie nusprendė į krašto gynybos sąnaudas įskaičiuoti vidaus tarnybos struktūrų finansavimą. Arba kaip estai išsikovojo teisę į karines sąnaudas įskaičiuoti kelių tiesimo prie oro uostų išlaidas. Nesistebiu, kad estai įšoko į NATO valstybių trejetuką pagal didžiausią gynybos reikmėms skiriamą BVP dalį. Šių metų Estijos valstybės biudžete išlaidos valstybės gynybai sieks 2,11 proc. prognozuojamo BVP.

Lietuvoje gi, kaip skelbia oficiali statistika, šiemet krašto apsaugai bus skirta 2,01 proc. prognozuojamo BVP arba 873 mln. eurų. Toks skaičius įraitytas Krašto apsaugos sistemos apskaitoje.

O jei prie gynybos finansavimo, kaip lenkai ar estai, priskirtume vidaus tarnybų aprūpinimą, pasieniečių techniką, kelių, tiltų statybai skiriamas lėšas, net ir išlaidas kibernetiniam saugumui, tai mūsų skiriama BVP dalis tokioms reikmėms, spėju, jau seniai viršytų 2 proc., o gal net ir 2,5 proc.

Kodėl pasieniečių malūnsparniai pas mus buvo perkami iš Aplinkos ministerijos asignavimų? O kur dar speciali pasieniečių technika su moderniausia termovizija. Arba mažosios amfibijos. Vidaus tarnybų ginkluotė. Už 5 mln. eurų perkamos neperšaunamos liemenės iš VRM biudžeto ir kiti ginklų fondo pirkimai.

Vien tik Vilniaus oro uoste pernai paklota 115 tūkst. tonų asfalto, 165 km elektros kabelių ir sumontuota 1000 moderniausių žiburių. Visų take nutiestų naujų elektros kabelių su pirminėmis grandinėmis ilgis siekia 165 km, kas prilygsta atstumui nuo Vilniaus iki Šakių. Tako lietaus surinkimo latakų buvo nutiesta apie 3 km – būtent tiek, kiek sostinės Gedimino prospektą skiria nuo centrinės stoties. Ir kiek gi dešimčių milijonų visa tai kainavo? Kodėl tai tik iš civilinės aviacijos investicijų eilutės? Ar šiame oro uoste netūpia NATO lėktuvai dabar? O kas visa šia infrastruktūra pirmiausia naudosis karo atveju? Civiliai ar kariškiai?

Kai 2016 metų gegužę, kol dar buvau Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininku Tiranoje, Albanijoje kalbėjausi apie tai su NATO generolais ir supratau, kad viskas yra įmanoma. Tik reikia derėtis, kalbėtis, argumentuoti. Manau, kad dabartiniai valdantieji, ir ypač Sauliaus Skvernelio Vyriausybė šioje vietoje turėtų mikliau pakrutinti savo "musculus gluteus maximus" ir galima būtų pasiekti norimą rezultatą dar iki 2030 m.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis

Материал доступен на русском языке.

Загрузка...

Сюжеты