vilnius
Литва
Эстония
Латвия

СпецпроектНовости

Литовские войска входят в Вильнюс в 1939 году
© Lietuvos centrinis valstybinis archyvas

Lietuva prieš "TSRS palikimą" Wilno ir Mėmelį reikės grąžint šeimininkams?

Lietuvos, Latvijos, Estijos atstovai VFR kreipėsi į Vokietijos žiniasklaidą su prašymu atsisakyti "buvusių sovietinių respublikų" pavadinimo. Be to, diplomatai pareiškė, jog Baltijos šalys nėra TSRS teisių perėmėjos. Mes pabandėm išsiaiškinti, kuo tokie pareiškimai yra pavojingi nepriklausomai Lietuvos Respublikai.

Užsienio reikalų ministerija informuoja, jog diplomatus įžeidė Vokietijos internetinio portalo ZEIT ONLINE (internetinis laikraščio Die Zeit priedas) skiltis, kur nepriklausomos ir demokratinės Baltijos šalys buvo pavadintos "TSRS paveldėtojos".  Savo prašyme diplomatai išreiškė nesutikimą ir pasipyktinimą dėl tokio pavadinimo. Jų teigimu, Lietuva, Latvija ir Estija buvo okupuotos, dėl ko joks juridinis teisių perėmimas nėra galimas. 

Nežino, ką sako

Mes nesigilinsime į Latvijos bei Estijos valstybingumo  klausimus, atkreipsime dėmesį į tai, kas susija su Lietuva. Bendrame pareiškime sakoma taip: Baltijos valstybės nėra TSRS teisių bei valstybingumo perėmėjos, juridiškai ir politiškai jos negali būti vadinamos buvusiomis sovietinėmis respublikomis. Ar tai reiškia, kad Lietuva yra pasiruošusi atsisakyti savo teritorijų buvusių šeimininkų naudai? 

Iš minėto pareiškimo logiškai išteka, jog Lietuva oficialiai pareiškia nieko bendro neturinti su savo pirmtake Lietuvos TSR ir visu jos palikimu. Akivaizdu, kad Lietuvos diplomatijos atstovas VFR Deividas Matulionis nesupranta šio "kreipimosi" galimas pasekmes. Diplomatų pareiškimas sukelia grėsmę Lietuvos teritorijos vientisumui, jos sienoms, kurios buvo suformuotos po Antrojo Pasaulinio karo. 

Pareiškime teigiama, jog Lietuva yra Pirmosios Lietuvos Respublikos, kurios nepriklausomybė paskelbta 1918 m. vasario 16 dieną ir prarasta 1940 m. liepos 21 dieną, teisių perėmėja. Suprantama, taip ir yra. Tačiau mūsų diplamatas užmiršo, jog Nepriklausoma Lietuva (1918-1940) buvo "ribotos teritorijos" – iki tam tikro laiko į jos sudėtį neįėjo nei sostinė Vilnius, nei Klaipėda (Mėmelis) su uostu. Šių teritorijų grąžinimas Lietuvai buvo sąlygotas TSRS palaikymo ir pagalbos. 

Военные Красной Армии пропускают литовских военных на пути в Вильнюс
© Литовский исторический атлас
Военные Красной Армии пропускают литовских военных на пути в Вильнюс

Wilno mūsų?

Sostinę Vilnių ir visą Vilniaus kraštą Nepriklausoma Lietuva prarado 1920 metais, po to, kai šios teritorijos buvo okupuotos Lenkijos armijos su generolu Želigovskiu priešakyje. Wilno perėjo Lenkijai ilgiau kaip dešimtmečiui, tačiau sovietinės valdžios dėka buvo "padovanotas" Lietuvai. 

1939 metų spalio 10 dieną sudarytas sovietų-lietuvių susitarimas apie tarpusavio pagalbą, pagal kurį 1939 metų rugsėjo mėnesį Raudonosios Armijos užimtas Vilniaus kraštas buvo perduotas Lietuvai, o jos teritorijoje buvo dislokuota 20 tūkstančių žmonių sovietų armijos padalinys. Sovietų Sąjunga taip išreiškė savo draugystę ir bendradarbiavimą Lietuvai. Suprantama, Maskva turėjo savo tikslų, tačiau faktas yra faktas – Vilnių Lietuvai grąžino Stalinas.

Liudna, kad dabartiniai Lietuvos istorikai bando ignoruoti šį faktą, vaizduodami sovietinę Rusiją kaip priešą, tačiau anais laikais niekas taip negalvojo, ir netgi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona vadino TSRS "geriausiu draugu" ir Lietuvos "artimiausiu sąjungininku". Kai 1939 metų rudenį Sovietų Sąjunga grąžino Vilnių ir Vilniaus kraštą Lietuvai (o ne prijungė jo prie Baltarusijos), jis, dėkodamas TSRS, vieną pagrindinių sostinės gatvių pavadino Stalino-Molotovo vardu.

Savo telegramoje, adresuotoje Stalinui, Molotovui ir Timošenko, Antanas Smetona rašė “Sovietų Sajungos ir Raudonosios Armijos dėka atstatyta istorinė teisybė: Vilnius pagaliau susijungė su Lietuva ir vėl tapo jos sostine".

Eksperto požiūris

Dabartinėje Lietuvos istorijoje yra neigiamas faktas, jog Lietuva savo noru įstojo į TSRS. Tai teisa, nes Gitleris su Stalinu nusprendė pasidalinti nepriklausomas Baltijos respublikas jų gyventojams nežinant. Šiandien Molotovo-Ribentropo paktas yra laikomas pagrindiniu blogiu, sąmokslu, kuris tapo Baltijos šalių okupacijos pradžia. Visuose valdžios lygmenyse šis dokumentas laikomas nusikalstomu ir nelegitimiu. Tačiau, jei taip ir yra, ar dabartinė Lietuva turi teisę į visas savo teritorijas? 

Šiuo klausimu geriausiai pasisakė kultūros ministras Vladimiras Medinskij, kai jis dar neėjo ministro pareigų. Jo teigimu, jei Lietuva nepripažįsta pakto teisėtumo, ji neturi teisės pretenduoti į Vilnių ir Vilniaus krašto teritorijas. 

"Šiandien Lietuvos nacionalistai atsidūrė dviprasmiškoje situacijoje. Iš vienos pusės, jiems norisi paskelbti Molotovo-Ribentropo paktą neteisėtu, tačiau, iš kitos pusės, jo dėka sostinė Vilnius ir dar 6000 кv.m. (!) teritorijos grįžo Lietuvai", — rašo jis.

"Vieną kartą "Echo Moskvy" studijoje, laidos, skirtos Molotovo-Ribentrovo pakto 70-mečiui metu, vienas Lietuvos deputatas vis skambino ir kalbėjo apie istorinę Rusijos kaltę Lietuvai. Aš jo paklausiau: Tai šis stalininis neteisėtas susitarimas turi būti apkaltintas ir panaikintas? – Taip, taip, jo, jo! – Pripažinti neteisėtu ir nusikalstomu? – Pripažinti! – Denonsuoti? Paskalbti visus jo punktus negaliojančius? – О, taip! Aišku!… – Taip, sakau, gerbiu Jūsų principingumą! Tačiau reikėtų grąžinti senovinį lenkišką miestą Wilno Lenkijai… Tuo momentu, kaip sakoma, įdomiausioje vietoje, oponento mobilusis telefonas išsikrovė ir iki pat eterio pabaigos nebeįsijungė", — pasakoja Vladimiras Medinskij.

Nuo Maaso iki Mėmelio! 

Mūsų diplomatas Vokietijoje taip pat užmiršo ir apie Klaipėdos statusą – buvusio Vokietijos Mėmelio, šiaurinio Didžiosios Vokietijos uosto, kuris priklausė vokiečių tautai nuo pat įkūrimo 1252 metais. Lietuvai jis priklausė tik 1923-1939 metais. 1939 metų kovo 20 dieną jis buvo grąžintas Reichui. Lietuvos valdžiai teko perduoti Gitleriui buvusias vokiečių žemes – kitaip grėsė visos Lietuvos teritorijos okupacija. 

Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą Lietuva atgavo tik 1945-aisiais – po to, kai Raudonoji Armija išlaisvino Lietuvą ir ji buvo prijungta prie TSRS (antrosios sovietinės okupacijos pradžios). Reikia pažymėti, kad sprendimą grąžinti uostamiestį Lietuvai priėmė Stalinas, nes formalus Klaipėdos perdavimas Lietuvos TSR įvyko 1950 metų gegužės 20 dieną. Tada TSRS Aukščiausiois Tarybos Prezidiumo įsakymu buvo nustatytos Lietuvos TSR ribos, jos sudėčiai priskirta ir Klaipėdos sritis. Šio įsakymo pagrindu, Lietuva gavo šias žemes 1990 metais atgavusi savo nepriklausomybę.

Ko gero, mūsų diplomatas neatsimena, kad dabartinės Lietuvos teritorijos formavimas pasibaigė po Potsdamo konferencijos, kai Stalinas nusprendė prie Lietuvos TSR prijungti ir dalį Rytų Prusijos. Jeigu diplomatas Matulionis atsisako pripažinti, kad Lietuva yra TSRS teisių perėmėja, vadovaujantis jo logika, jis sutinka atsisveikinti su Vilnium ir Klaipėda bei savo noru perduot juos Lenkijai ir Vokietijai. 

Литовский флаг
© BALTNEWS.lt / Алиса Глебова
Литовский флаг

(Nežinau, kaip į tokią naujieną sureaguotų vokiečiai, bet oficiali Varšuva šią idėją tikrai palaikys. Lenkija iki šiol Vilnių ir Vilniaus kraštą laiko savo žemėmis. Ir jeigu Klaipėdoje vokiečių beveik neliko, Vilniuje lenkai – tai pagrindinė gyventojų dalis. Radikaliai nusiteikę lenkai, kurių Lenkijoje labia daug, svajoja apie Rzeczpospolita (Abiejų Tautų Respublika) atkūrimą.

Diplomatų nesuvokimas

Kyla klausimas, kodėl apskritai Lietuvos, Latvijos bei Estijos atstovams užkliuvo ši tema. Žiniasklaidos atstovai bandė suprasti, koks straipsnis įžeidė diplomatus, tačiau nieko "įžeidžiančio baltijos gyventojų jausmus" taip ir nerado. Savo ruožtu, Estijos apžvalgininkas Vladimir Postnikov šiai temai skyrė visa publikaciją. 

"Iš tikro, aš nežinau, apie kokį straipsnį yra kalbama. Gali būti, kad kalbama apie kalias "Das Erbe der Sowjetunion" paskęlbtas žinutes, kuriose aprašyta, kaip gyveno ir gyvena valstybės, buvusios TSRS sudėtyje? Bet ne, straipsnis apie Estiją parašytas vietinės Kristinos Kalas, Narvos koledžo direktorės. Ten apie mus, rusakalbius piliečius, nepiliečius ir kitus asmenis. Kokie mes "sovki" ir panašiai. Bet gal buvo ir kita nuomonė (vienas iš Die Zeit laikraščio esminių bruožų – tai "vieta, atvira diskusijoms" ten įvairių nuomonių sutinkama), bet po diplomatinių raštų jos buvo ištrintos. Arba straipsniuose apie Lietuvą bei Latviją kažkas yra. Be to, tinklapyje labia daug autorinių darbų, tai svarbu. Valstybėje su laisva spauda, autoriaus nuomonė, kuri nepažeidžia įstatymų, gali būti bet kokia", — rašo autorius. 

"Esmė yra ta, kad keli straipsniai, publikuoti ne pačiame populiariausiame ir žinomiausiame Vokietijoje internetiniame leidinyje sukėlė "butthurt" trims nepriklausomų valstybių atstovams. Kaip jie turėtų būti "susireikšminę" dėl savo "okupacijos", kad taip nervingai sureaguotų? Įsivaizduokite antraštę: "Rusijos atstovybė pasipyktinusi dėl Edvardo Lukaso straipsnio Postimees tinklapyje", "Delfi kažkas neteisus" (…) O juk dar ir kolektyvinį skundą galima parašyti Rusijos, Baltarusijos, Kazakstano atstovų vardu, pavyzdžiui. Arba Uzbekistanas arba Turkmenistanas gali pasipyktinti. Ar Estijoje yra Turkmenistano atstovybė? Ir apskritai, jei kai kurios valstybės žinotų, kas yra Lietuva, Latvija ir Estija, jų atstovybės (jei jos būtų), galėtų piktintis ištisai dieną ir naktį. 

Tačiau uzbekai supranta, kad tokie veiksmai panašūs į beprotybę. O Baltijos atstovai – nesupranta. Ko gero, ir dabar ieškosi interneto platybėse leidinių, kuriuose kažkas yra parašęs kažką, kas neatitinka oficialios versijos. Кurią greitai priskirs Evangelijai, atsiprašau už piktžodžiavimą. Vienas žingsnis į kairę ir viskas – sudeginti nusidėjelį", — ironizuoja Vladimir Postnikov. 

Литовский военный на башне Гедиминасa в 1939 году после возвращения Вильнюса
© Литовский исторический атлас
Литовский военный на башне Гедиминасa в 1939 году после возвращения Вильнюса

O vokiečiai sutinka 

Pažymėtina, kad Die Zeit darbuotojai sutiko su trijų diplomatų išvadomis ir pažadėjo, kad ateityje atsisakys formuluotės "buvusios sovietinės respublikos" arba "TSRS palikimas". Situacija ironiška, nes vokiečiai, skirtingai nuo baltijos diplomatų, istoriją moka labia gerai. Jie atsimena ir kokios buvo Antrojo Pasaulinio karo pasekmės, ir Potsdamo konferencijos sprendimai, Niurnbergas, prisimena ir apie skaudžią kapituliaciją ir pralaimėjimą, prisimena apie tarptautinę teisę, be ir ne tik apie tai… Dar jie atsimena, kad nuo senų senovės Baltija priklausė jų žemėms. Apie Rytų Prusiją bei jų šiaurinį uostamiestį Mėmelį net nereikia kalbėti, nes šita teritorija – prarastas vokiečių tautos palikimas. Nenuostabu, kad leidinio vadovai sutiko su baltijos šalių diplomatų prašymu.

Visai tikėtina, jog Lietuvos, Latvijos bei Estijos atstovai Vokietijoje taip pat sutinka, kad šitos žemės – vokiečių paveldas, dėl to ir neprieštarauja dalies savo valstybių teritorijų prijungimui prie Vokietijos (!?).

Кaip anksčiau skelbė nepriklausomas informacinis-analitinis portalas BALTNEWS.lt, Lietuvos spauda su pasišaipimu sureagavo į atstovų pareiškimą, primindama, kad, dauguma Lietuvos vadovų, tarp kurių ir prezidentė Dalia Grybauskaitė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, buvo kompartijos nariais, komsomolo aktivistais ir partijos vadovais. Po nepriklausomybės atkūrimo jie suformavo naują politinį elitą bei iš savo biografijos išbraukė buvusią aktyvę komunistinė praeitį. 


На русском языке данную статью можно прочитать ЗДЕСЬ.


Kalba LietuvaМемельКалендарьСпорт

Новости