vilnius
Литва
Эстония
Латвия

СпецпроектKalba Lietuva

Артурас Рачас
© youtube.com

Artūras Račas: juknevičienės ir tapinai labiausiai prisideda prie propagandos platinimo Lietuvoje

Statkevičiaus interviu portalui "Sputnik" ir klasikines bolševizmo tradicijas atitinkanti Andriaus Tapino reakcija į tą interviu sukėlė nemažas diskusijas FB platybėse bei bent jau man uždavė daug rimtų klausimų.

Ne apie J.Statkevičių ar A.Tapiną. Apie mus visus, mūsų požiūrį į kitą nuomonę, apie sugebėjimą skaityti ir mąstyti, apie tai, kaip mes suprantame laisvę ir kas yra didžiausi mūsų priešai.

Vienas įdomesnių tekstų Juozo-Andriaus tema, kuriuos perskaičiau šiandien, buvo mano gero pažįstamo Mykolo Katkaus (iš jo rankų gautą "Station"pirmąjį diską vis dar vežiojuosi automobilyje) pasvarstymai apie tai, kad žodžio laisvė yra iš esmės absoliuti. Išskyrus tuos atvejus, kai ji… nėra absoliuti, nes kažkas (gal net pats Mykolas) nubrėžė ploną liniją tarp žodžios laisvės ir laisvės, rašė BNS naujienų agentūros įkūrėjas savo asmeninėje svetainėje. 

Po šiuo tekstu vyko įdomios diskusijos, kuriose, bent jau man taip pasirodė, Mykolas išgrynino savo požiūrį ir štai tada man pasidarė truputį nejauku. Mat aš Mykolą visada laikiau (ir tebelaikau) sveiko proto žmogumi, kuris nepasiduoda tai partškolos Dalios sukeltai ir tapinų palaikomai isterijai bei visuotinei priešų paieškai (apie tai ir pats Mykolas rašo savo tekste).

Bet štai kas mane suneramino. Komentaruose Mykolas parašė štai ką:

Demokratijai pavojaus nėra, visi galime reiksti savo nuomones. Negirdėjau, kad Siaurės Vilkas direktorius ar tas pats Juozas ar Jurga Lago del to būtų nukentėjusi. Nemanau, kad reikia atiminėti medalius.

Bet bendradarbiaudamas jis aiškiai parodė, kad spjauna į mūsų valstybę, spjauna į tai, kas mums svarbu. Ir mes turime moralinę pareigą atsakyti tuo pačiu.

Manau šioje vietoje Mykolas, gal net pats to nesuprasdamas, užkabino pačią esmę. Ta plonytė linija, kurią Mykolas brėžia, iš tikrųjų nėra linija tarp žodžio laisvės ir laisvės. Ta linija yra tarp "Mes" ir "Jie". Tarp požiūrio į pasaulį ir Lietuvą, žmogaus teises ir laisves "Mūsų" akimis ir "Jų" akimis.

Bandžiau paklausti Mykolo, ar, jei aš nemanau, kad J.Statkevičius spjovė į valstybę, tai valstybė vis dar mano, ar jau tik jo? Atsakymo nesulaukiau ir beveik suprantu, kodėl. Nes Mykolas šiaip jau yra sveiko proto žmogus.

Nes aš tai iš tikrųjų manau, kad J.Statkevičius nespjaudė į valstybę. Jo interviu "Sputnik" (aš neabejoju, kad kokie 90 procentų patriotinių trolių to interviu net neperskaitė) nėra nieko, apie ką nebūtų kokius 355 kartus rašyta ir kalbėta. Didelė emigracija, mažos pensijos, priešų paieškos, lėti pokyčiai, purvo pylimas ant visų, kurie mąsto ne pagal partinę liniją. Viskas tiesa, išskyrus gal tai, kad latvius laikome priešais ir kad per 27 metus niekas nepaiskeitė (nors pastarąją frazę aš priskirčiau emocijoms, o ne teiginiui).

Tapinui dar užkliuvo tai, kad J.Statkevičius sakosi mylintis Rusiją ir ten gyvenančius žmones. Mykolas ne Tapinas – jis nebijo prisipažinti, kad yra rusiškos kultūros mėgėjas ir net išdrįsta pareikšti, kad "mokėti rusų kalbą yra dovana".  Bet tapinams tai neužklius, nes tarp Mykolo ir J.Statkevičiaus yra plonytė linija – "Mes" ir "Jie". Ir kas galima "Mums", "Jiems" dažniausiai yra tabu.

Mykolui atrodo, kad tikram ir laisvę mylinčiam lietuviui kalbėtis su „Sputnik“ nevalia. Aš esu tikras ir laisvę mylintis lietuvis ir laikausi visiškai priešingos nei Mykolas pozicijos. Mano požiūriu, svarbu ne su kuo kalbi, o ką kalbi. Žinau, kad Lietuvoje toks požiūris nėra madingas, šiandien dauguma „Mūsų“ vien pamatę, kas yra teksto autorius, iš karto žino, ar tekstas yra blogas, ar geras. Nes jei parašė "Jie", tai, aišku, kad tekstas nieko vertas, o štai jei autorius koks užkalnis ar tapinas, tai, žinoma, kad bus šedevras.

Norit išduosiu paslaptį? Aš skaitau ir A.Tapiną, ir R.Valatką, ir V.Laučių, ir A.Bačiulį ir net A.Užkalnį. Skaitau, nes man įdomu, kaip jie mąsto, kokius argumentus jie dėsto, ką nutyli, o ką sureikšmina. Skaitau su viltimi rasti naujų  idėjų, netikėtų palyginimų, drąsių pasiūlymų, tai yra, ko nors, kas sužadintų protą, smalsumą, verstų pagooglinti. Dažniausiai nusiviliu, bet vėl ir vėl skaitau. Nes žinau, kad net ir užkalnis vieną kartą per 10 metų gali parašyti ką nors įdomaus.

O štai „Sputniko“ ar Regnum ir dar ten kažkokių puslapių aš neskaitau. Jei nei A.Tapinas, R.Juknevičienė, VSD "analitikai" ir kiti panašūs į juos „patriotai“ aš net nežinočiau, kad ir kas ten davė kokį interviu. Čia, beje, slypi didžiausias paradoksas – juknevičienės ir tapinai mane vadina "vatniku", tačiau tikslinė "sputnikų" auditorija esu ne aš, o jie. Tai jie, o ne aš labiausiai prisideda prie propagandos platinimo Lietuvoje.

Šiaip jau, klausimas, kas Lietuvoje yra "sputnikų" auditorija, vertas rimtesnės analizės. Pradinis spėjimas galėtų būti, kad tai dalis rusakalbių gyventojų, o prsimenant, kiek tokių Lietuvoje yra, galima kelti klausimą, ar tikrai "sputinikai" keltų kokią nors grėsmę nacionaliniam saugumui, jei jiems taip uoliai nepadėtų tapinai ir juknevičienės.

Todėl man "Sputnik" neatrodo baisus ir – išduosiu jums dar vieną paslaptį – aš daviau sutikimą, jei jie norės paskelbti mano vakarykšti komentarą apie A.Tapino bolševikinį išpuolį prieš J.Statkevičių. Jei paskelbs, A.Tapinas vėl galės leisti tulžies putas pro savo atvipusį žandikaulį.

Tačiau kad ir kiek jis besiputotų ir nepaisant to, kiek Mykolas bekartotų, jog "jie" turi moralinę pareigą spjauti ant "mūsų", kai jiems atrodo, kad "mes" elgiamės ne pagal "jų" taisykles ir išpažįstamą moralę, štai ką norius pasakyti.

Tiek A.Tapinas, tiek Mykolas, kurį aš tikrai gerbiu, turi teisę galvoti, kad "jie" yra aukščiau nei "mes". Kad "jie" Lietuvos interesus supranta labiau nei „mes“, kad „jie“ yra didesni Lietuvos patriotai nei "mes". Lietuva – laisva šalis ir kiekvienas turi teisę galvoti, ką jis nori. Ir net galvoti, kad jis yra Romos popiežius ar D.Grybauskaitė. Gali net suknelę nešioti, kad būtų panašesnis.

Tačiau kiekvieną kartą kai "jie" norės savintis Lietuvos valstybę arba bandys ją dalinti tarp "mūsų" ir "jūsų", brėžti plonesnes ar storesnes linijas, statyti sienas, kurios riboja žodžio laisvę ir teisę laisvai reikšti nuomonę, aš būsiu čia ir sakysiu "Ne".

Nes Lietuvos valstybė yra tiek pat mano, kiek ir Mykolo, ar net A.Tapino. Aš taip lengvai jos neatiduosiu ir darysiu viską, kad joje neįsigalėtų tapinai su savo šunauja, persekiojančia mano bendrapiliečius vien už tai, kad jie turi kitokią nuomonę nei tapinai ir nebijo jos garsiai reikšti. Nebe tie laikai, ponuliai.

"Jūs" mūsų" nevaldysite.

P.S. Žinau, kad atsiras norinčių paklausti, todėl atsakau: taip Rusija yra agresyvi valstybė. Taip, ji okupavo dalį Gruzijos ir Krymą. Taip, V.Putinas nėra demokratinis šalies vadovas ir taip, Rusijoje yra didelių problemų su spaudos ir žodžio laisve.

Mykolas labai gerai parašė apie "fantominę LDK didybę mūsų galvose", kuri kai kam tikriausiai leidžia įsivaizduoti, kad mes galime visa tai, kas parašyta aukščiau, pakeisti ir, kaip Algirdas, pasibelsti į Kremliaus vartus. Nebesvaikite, negalime. Todėl gal geriau pirmiausia pasirūpinkime savo piliečiais, yapč tais 30 procentų, gyvenančių žemiaus skurdo ribos, o paskui jau galėsime leistis į žygį Maskvos link. A.Tapino vedami.

Загрузка...

Kalba LietuvaМемельКалендарьСпорт

Новости